Tai kodėl aš vis dar mokykloje?

Praeitą savaitę viena mūsų mokyklos mokytoja, kurią labai gerbiu, man uždavė klausimą: „Ar susimąstei, kodėl tiek metų ir tu vis dar mokykloje?“ Niekada anksčiau apie tai nebuvau svarsčiusi. Darbas mokykloje man tarsi savaime suprantamas dalykas. Tačiau tą dieną šis klausimas nepaliko manęs ramybėje. Ir kitą, ir dar kitą. Kodėl? Paprasčiausiai man patinka mokyti vaikus. Ne todėl, kad tai pareiga, o todėl, kad man gera tai daryti. Man patinka tobulėti kartu su jais, patinka atiduoti save, kad jie pajustų pažinimo džiaugsmą, patikėtų savo jėgomis. Man patinka pilnos džiaugsmo mokinių akys, kai neįmanomi dalykai tampa įmanomi. Patinka ta daugybė klausimų, į kuriuos atsakymų ieškome visi kartu. Patinka nuoširdus bendravimas su tėveliais.

O būna visko. Būna ir klaidų, iš kurių gauname pačias svarbiausias gyvenimo pamokas. Darbas mokykloje – nuolatinis mokymasis, kad būtų geriau, kad būtų įdomiau, kad būtų lengviau pasiekti tai, kas, rodos, visai čia pat, o kartais užtrunka ne vienerius metus. Linkiu ne tik kolegoms, bet ir sau, kad dar ilgai nepritrūkų idėjų ir įkvėpimo naujiems darbams pradėti, energijos jiems užbaigti ir palaikymo iš šalia esančių žmonių.

Metų mokytoja Jolita Karosienė